2014-01-08

Telefono kratymas

Paaiškėjo, jog pati Prezidentūra, pritarusi tam, kad du ambasadoriai būtų nedelsiant išmesti iš postų, o istorija – kuo greičiau užgniaužta, galėjo žinoti, jog internete paviešintų pokalbių įrašus – originalus ar jų kopijas – turėjo VSD.
.
Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento ambasadoriumi ypatingiems pavedimams tapęs R.Juška vis dėlto nenurimo ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji pradėtų ikiteisminį tyrimą.

Tai padaryti valstybės institucijas anksčiau spaudė ir Seimo Užsienio reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų nariai. 


Siebzehn Augenblicke des Frühlings.... vėl?


Anot VSD vadovo G. Grinos, naujienų agentūros BNS paviešinta pažyma buvo įslaptinta dėl VSD šaltinių.

Kitaip tariant, kaip ir žurnalistai, saugumiečiai rūpinasi šaltinio apsauga.

Ufff...

O aš jau buvau pamanęs, kad partškolos dėstytojos ant platformos (žr. LKP ant TSKP platformos filialai) buvimas aršia antitarybininke sudaro valstybės paslaptį...

Šaltinėlius saugo mūsų VSD!

Bet nelabai saugo...

Tai  ką tuomet saugo mūsų (???) VSD?

Dear Juris Prudence!
.
O reklama kaip tik į temą šiais išmaniųjų įrenginių laikais.

Dear Macro Prudence!






2014-01-07

Vengrija

Žemės Žemėje nedaugėja, o mes ketinam savąją parduot pinigų nepadirbinėtojams

Jei  žemės Žemėje nedaugėja, gal ir pinigų daugiau nereikia?
.
Demokratija prasideda nuo ... žmonių valios.

Pacituosiu šį 2 metų senumo Vengrijos ambasadoriaus laišką:

Demokratija prasideda nuo žmonių valios, o žmonių valia parodoma per rinkimus. Vengrai turi demokratiškai išrinktą valdžią su ypač tvirtu mandatu, palaikomą elektorato daugumos, tai sausio 21 dieną dar kartą patvirtino šimtai tūkstančių vyriausybę parėmusių  protestuotojų. Užsienyje gyvenantys demokratai privalo priimti Vengrijos rinkėjų padarytą sprendimą.

Kalbant apie ekonominę padėtį, leiskite paminėti, kad Vengrija baigė 2011-uosius fiskalinius metus turėdama biudžeto perviršį, taip pat kaip ir po pirmo šių metų mėnesio. 2011 metais šalis turėjo rekordinį 7 mlrd. eurų užsienio prekybos perviršį, kuris artimas metiniam Lietuvos valstybės biudžetui. Vengrijos nacionalinio banko užsienio valiutos atsargos viršija 30 mlrd. eurų, tai padengia Vengrijos vienų metų laikotarpio importo sumą. Sausį nacionalinė valiuta euro atžvilgiu sustiprėjo 10 proc., tai buvo geriausias regiono rezultatas. Todėl joks rimtas finansinis leidinys nerašytų apie Vengrijos bankrotą. Vyriausybė ketina pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu, ji siekia, kad valdžios sektoriaus skolos finansavimas būtų pigesnis.

Leiskite man trumpai pakomentuoti ir tai, kas nebuvo paminėta kalbant apie naująją Vengrijos Konstituciją, "surašytą buvusio autoritarinio nacionalistų lyderio Mikloso Horthy dvasia", kaip teigiama minėtajame straipsnyje. Iš tiesų Vengrijos pagrindiniame įstatyme esama nuorodų į tradicines vertybes, tokias kaip "santuoka tarp vyro ir moters", krikščionybė ir patriotiškumas, bet mes tikime, kad šios prieš tūkstančius metų įsišaknijusios vertybės vis dar galioja šiandienėje Europoje. Kita vertus, naujojoje Konstitucijoje galima rasti neįtikimai modernių koncepcijų, tokių kaip valstybės skolos apribojimas, aplinkos apsauga ar GMO (genetiškai modifikuotų organizmų) draudimas Vengrijos žemėje.

Gerbiamasis redaktoriau,

Lietuva ir Vengrija yra artimos viena kitai tiek geografiškai, tiek dvasiškai. Nėra jokio reikalo sužinoti vienai apie kitą iš trečių šaltinių. Norėčiau paraginti kiekvieną Lietuvos, taip pat ir Vengrijos, žurnalistą rinkti informaciją tiesiogiai.

Zoltan Pecze

Vengrijos ambasadorius

Po beveik metų:

Vengrija priėmė konstitucijos pataisą, draudžiančią užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties sklypų, ir nors vyriausybė šį sprendimą vadino istoriniu, jis gali padidinti nesutarimus su Europos Sąjunga (ES).
.
Dar po pusmečio:

Vengrija veja iš šalies savo gelbėtoją.

Veng­ri­jos cen­tri­nio ban­ko va­do­vas Gyor­gy Ma­tolc­sy par­eiš­kė, kad jo ša­lis grei­tai baigs grą­žin­ti iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) gau­tą pa­sko­lą, to­dėl TVF biu­ras Bu­da­peš­te taps ne­be­rei­ka­lin­gas.

Veng­ri­ja dar tu­ri grą­žin­ti apie 2,2 mlrd. eu­rų (7,6 mlrd. li­tų) iš 20 mlrd. eu­rų (69,1 mlrd. li­tų) pa­sko­los, ku­rią TVF, Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir Pa­sau­lio ban­kas su­tei­kė Veng­ri­jai 2008 me­tų pa­bai­go­je, kai įsi­siū­ba­vus pa­sau­li­nei fi­nan­sų kri­zei vals­ty­bė ne­te­ko ga­li­my­bės sko­lin­tis rin­ko­se.

Sa­vo at­vi­ra­me laiš­ke TVF di­rek­to­rei Chris­ti­ne La­gar­de iš­ti­ki­mas prem­je­ro Vik­to­ro Or­ba­no są­jun­gi­nin­kas ir bu­vęs jo eko­no­mi­kos mi­nis­tras G.Ma­tolc­sy pa­siū­lė už­da­ry­ti 2009 me­tais įkur­tą biu­rą sa­ky­da­mas, kad Veng­ri­ja ti­ki­si grą­žin­ti sko­lą anks­čiau, ne­gu nu­ma­ty­ta su­tar­ty­je - 2014 me­tais. Jis taip pat pra­ne­šė, jog vy­riau­sy­bei pa­vy­ko pa­siek­ti, kad biu­dže­to de­fi­ci­tas bū­tų ma­žes­nis nei ES rei­ka­lau­ja­mi 3 proc., ir su­ma­žin­ti vals­ty­bės sko­lą. G.Ma­tolc­sy lai­ko­mas V.Or­ba­no eko­no­mi­kos po­li­ti­kos, ku­ria no­ri­ma ap­dė­ti spe­cia­liais mo­kes­čiais di­džią­sias kom­pa­ni­jas, ar­chi­tek­tas. Cen­tri­nio ban­ko va­do­vu jis ta­po prieš ke­tu­ris mė­ne­sius.

Veng­ri­jos san­ty­kiai su TVF įtemp­ti nuo 2010 me­tų, kai į val­džią at­ėjo de­ši­nio­ji V.Or­ba­no vy­riau­sy­bė. 2011-ai­siais Bu­da­peš­tas ir TVF pra­dė­jo il­gas de­ry­bas dėl an­tro­sios pa­sko­los - 15 mlrd. eu­rų (51,8 mlrd. li­tų). Jos bai­gė­si šių me­tų pra­džio­je abiem ša­lims nuo­lat ne­su­ta­riant dėl kre­di­to po­bū­džio ir eko­no­mi­kos po­li­ti­kos. Per­nai vy­riau­sy­bė, kri­ti­kuo­da­ma TVF "ki­ši­mą­si"' į Veng­ri­jos po­li­ti­kos spren­di­mus, su­ren­gė ne­igia­mos rek­la­mos kam­pa­ni­ją.

Atilos palikuonys nejuokauja.

Kai Vengrijos karalius Andrašas II 1225 m. Vokiečių ordiną išvijoTransilvanijos, kur jis buvo įsikūręs 1211 m., Vokiečių ordino atstovai pradėjo derybas su... 

Vengrija arčiau, negu kartais atrodo.

1956.

Tada Pitery vengrai tarp soclagerio studentų buvo "kiečiausi".


Iš anų laikų.

Pinigų plovimas

Praėjusiais metais bitkoinai patyrė tikrą triumfą. Metų pradžioje vos keliolikos dolerių verti skaitmeniniai pinigai, kurių galima tiesiog „išsikasti“ nurodžius kompiuteriui atlikti tam tikrus skaičiavimus, lapkritį jau buvo verti daugiau nei tūkstančio dolerių už vieną.

Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta, iki šiol daugiausia naudota atsiskaitant pogrindinėje rinkoje, sudomino daugelį. 

(Pogrindinių?) Vartotojų pasitikėjimu pagrįsta virtualioji valiuta...

Ant bangos užšokti suskubo kai kurie verslininkai, pasiūlę savo prekes ar paslaugas už bitkoinus, viena po kitos atidarytos bitkoinų keityklos.

Tačiau ne visiems sekasi taip sklandžiai, kaip norėtų.


„Swedbank“ užblokavo sąskaitą, nors ji nė nebuvo naudojama su šia valiuta susijusiems pavedimams, o po to verslininkas sulaukė aibės klausimų apie pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.

Ta proga:

The Central Bank has restricted the operations of the Russian subsidiary of Swedbank, saying the unit lacked sufficient internal controls, the Swedish financial group said Thursday.

Swedbank said in a statement that authorities had cited violations of federal law and the Central Bank's money-laundering rules after an audit conducted in March and April.


Lietuvos bankai neslepia atidžiau stebintys įmones ar asmenis, kurie naudoja bitkoinus. Tą patį daro ir FNTT, bitkoinus laikanti elektroniniais pinigais.

„Bendradarbiaudama su atsakingais bankų darbuotojais dėl pinigų plovimo prevencijos FNTT atkreipė didesnį dėmesį į asmenų, kurie naudoja bitkoinus ar kitus elektroninių pinigų produktus, sąskaitas“, – teigė šios tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis.

Dabar - top'as, tiksliau 2 top'ai:

1. FNTT duomenimis, Lietuvoje kol kas nebuvo užfiksuota atvejų, kad bitkoinai būtų naudojami neteisėtai veiklai finansuoti. Tačiau šiai valiutai populiarėjant visame pasaulyje, to paties laukiama ir Lietuvoje.

2. „Kadangi bitkoinai sparčiai populiarėja, vyksta aktyvios diskusijos su Lietuvos banku siekiant įvertinti grėsmes ir nustatyti būdus joms sumažinti“, – pasakojo S.Šileikis.

Išvada:  

Bitkoinams Lietuvoje - išskirtinis FNTT dėmesys.

Kaip patinka logika?



Apipavidalintojo poantraštė:

Nemalonumų kol kas išvengė.

Irgi.

...

Terorizmo forumas.

Regis, vėl.

Terorizmas.

Šiandien bet kas norintis suprasti gali suprasti kad šiandieninė pinigų sistema yra burbulas. Kad trisdešimtųjų metų JAV Didžioji depresija baigėsi tik po II pasaulinio karo, Marshall plano dėka dolerį įsiūlius visam pasauliui rezervinės valiutos vaidmeny. Tokiu būdu atsirado erdvės pinigų burbului toliau pūstis.


Pinigų plovimo koncepcijos atsiradimas siejamas su Didžiąja depresija JAV (1932–1935), kuomet Amerikos nusikaltėliai pirkdami skalbyklas Čikagoje ir kituose miestuose bandė legalizuoti neteisėtai įgytą kapitalą. Neteisėtai įgyti pinigai finansinėse ataskaitose būdavo pažymėti kaip skalbyklos lėšos už suteiktas paslaugas. Tai tapo patogia praktika nusikaltėliams, kadangi stebėti ir kontroliuoti paslaugų teikimą yra žymiai sudėtingiau nei prekybą (Wikipedia).
.
 ...

„Tai nauja sritis. Valstybės nežino, ką daryti. Manau, todėl bankai ir kiša galvą į smėlį. Lietuvoje apie tai dar beveik nešnekama. JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje apie tai jau kalbama pakankamai aukštu lygiu. JAV Senate dėl bitkoino vyko debatai ir prieita prie išvados, kad čia daugiau gėrio nei blogio. Manau, kad per dvejus metus bitkoinas turėtų tapti elektroninės komercijos atsiskaitymo pagrindu, nebent valstybės ir bankai suras būdų, kaip tai uždrausti“, – teigė A.Ramanauskas.

Jis nurodė, kad pasaulyje yra daug vietų, kur jau galima naudoti bitcoinus, ir ši technologija rieda kaip sniego kamuolys. Pardavėjams tai yra neįtikėtinai patrauklu. Jie gali vykdyti savo veiklą apeidami bankus ir tokias bendroves kaip „Visa“ ar „Mastercard“. „Jūs neįsivaizduojate, kokios sumos ten lieka. Turių kitą įmonę ir galiu lengvai palyginti. Bitkoinai šią išlaidų eilutę padaro lygią nuliui“, – nurodė verslininkas.

Jis neslėpė, jog tikėtis palankumo iš bankų, kai šie aiškiai mato augantį konkurentą, būtų naivu: „Iš bankų bus neabejotinai didžiulis pasipriešinimas. Bitkoino atėjimas į rinką, jei tai toliau sėkmingai vystysis, per keletą metų iš esmės pakeis finansinę sistemą. Bankai dabar prisidengia, kad tai yra pinigų plovimo technologija, bet tai tik lazda, kuria bandoma gintis. O realiai bankams ateis sunkus metas, nes buvo atrastas būdas, kaip vertę perkelti be jų pagalbos.“

...

Paklausykime ir "Swedbank" ekonomistės, kuri "žinias apie bitkoino veikimo principus gilino Silicio slėnyje":

Šios valiutos pasiūla yra ribota. Iki 2030 m. bus iškasti visi 21 mln. bitkoinų. Dabar jų yra 12 mln. Nuo to laiko šios valiutos pasiūla rinkoje nebedidės. Taip yra suvaldoma infliacijos rizika, ko negalima pasakyti apie tikrąsias valiutas.

„Revoliucinis šios valiutos požymis yra tai, kad jos pagalba galima lengvai vykdyti tarptautinius pavedimus. Jie atliekami labai greitai ir nėra papildomų mokesčių. Juos vykdant per tradicinę bankinę sistemą pavedimai užtrunka ilgai ir mokesčiai yra dideli“, – sakė L.Galdikienė.


...

Mes, visuomenė, esame lūžio taške. Didesnio lūžio negu Romos imperijos griuvimas. Tada imperija griuvo, o pinigų idėja liko gyva.

...